Mažesnis už Europoje parduodamą flagmaną „Honda CR-V“, kompaktinis miesto SUV „HR-V“ debiutavo dar 1999 metais, jo antros kartos versija, skirta Europai, buvo gaminama nuo 2015 iki 2021 metų, ir ši nedidelė mašina išsiskiria itin erdviu salonu su originaliais sprendimais.
Kai 2006 metais buvo nutraukta pirmos kartos „HR-V“ gamyba, antros kartos versijos pasirodymo reikėjo laukti net septynerius metus. O Europai pritaikytas automobilis pasirodė tik 2015 metais – reaguodama į rinką, „Honda“ tiesiog privalėjo pasiūlyti ir savo kompaktinio miesto SUV versiją šiame itin sparčiai augusiame segmente.
O jo gamyboje buvo panaudoti praktiško trečios kartos vienatūrio „Honda Jazz“ techniniai sprendimai. Tai reiškia, kad kaip ir pastarasis, taip ir „HR-V“ turėjo ypatingą sprendimą salone – pakėlus galinių sėdynių apatines dalis, galima buvo pervežti itin aukštus daiktus.
O ir pats sėdynių išdėstymas toks, kad vietos gale sėdinčiųjų kojoms yra lyg klase didesniame automobilyje („Honda HR-V“ ilgis siekia 4,3 m), į bagažinę telpa nuo 448 litrų, o tai taip pat prilygsta gerokai didesnių automobilių parametrams.
Tad tiems, kas ieško nedidelės, bet erdvios mašinos, tikrai rekomenduoju išbandyti šį antros kartos „Honda HR-V“. Tiesa, tik su trečia karta atsirado šiuolaikinės hibridinės pavaros – Europai skirtos versijos turėjo tik benzininį 1,5 l 130 AG (kuris, jei suporuotas su CVT transmisija, veikia vangiai) arba tokio pačio dabinio tūrio, bet turbininį 204 AG motorą. Taip pat buvo parduodamos ir dyzelinės 1,6 l 120 AG versijos. Taip pat Europoje, skirtingai nuo JAV, modeliai turėjo tik priekinių ratų pavarą.
Bet „Honda“, kaip ir kito didžiausio japonų automobilių gamintojo „Toyota“ modeliai, visada pasižymėjo patikimais techniniais sprendimais – kaip sako „Bosch Car Service“ specialistai, šie Europos rinkai Meksikoje rinkti modeliai yra patikimi automobiliai, nebent galintys erzinti ne visada kokybišku salono detalių surinkimu (bandytame modelyje tokių nepastebėta), taip pat nekruopščia durelių izoliacija, pro kurią gali sunktis vanduo.
O vienas svarbiausių dalykų – nepamiršti, kad kas 40 tūkst. kilometrų kintamo perdavimo CVT pavarų dėžėje reikia keisti alyvą – jei to nedaryti, ši ir taip vangiai veikianti transmisija pradeda dirbti nesklandžiai ir netolygiai.
